Daugelis žmonių ieškodami namų pirmiausia vertina jų lokaciją, dydį ir patogumus. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pabrėžia, kad yra vienas aspektas, kuris gali turėti didesnę reikšmę nei manoma. Tyrimai rodo, kad jis daro įtaką ne tik būsto vertei, bet ir emocinei savijautai.
Bendrai gyvenamojo projekto ir konkretaus būsto vertei įtaką daro daug veiksnių – lokacija, aplinkinė susisiekimo ir socialinė infrastruktūra, statybinių medžiagų kokybė ir daug kitų, teigia nekilnojamojo turto (NT) rinkodaros ir pardavimų įmonės direktorė Elina Mesengiser-Garber. Vis dėlto, apie vieną iš gyvenimo kokybę ir būsto vertę keliančių veiksnių kalbama retai, tačiau jo reikšmė yra didžiulė. Tai – šalia esanti gamta ir ypač – vandens telkiniai.
„Būstų prie vandens telkinių vertė, palyginus su tokiais pat būstais kitose vietovėse, vertinami kaip 20–45 proc. vertingesni, rodo San Diego universiteto duomenys. Didesnę pridėtinę vertę turi namai ant jūros kranto, nes jie dažnai siejami su prestižu ir išskirtiniais gyvenimo privalumais, tačiau ežerų, upių ir didelių tvenkinių pakrantės taip pat turi reikšmingą poveikį – jos būstų vertę pakelia 20–25 proc.“, – dalijasi E. Mesengiser-Garber.
Tai lemia kelios priežastys – nuo prestižo ir emocinės gerovės iki infrastruktūros iššūkių, kurie riboja naujų projektų pasiūlą ir didina jų patrauklumą.
Kodėl tokie būstai vertingesni?
Skirtingai nei nauji daugiabučių kvartalai, kurie gali būti statomi praktiškai bet kur, natūralios vandens pakrantės, tinkamos gyvenamųjų projektų plėtrai, yra ribotas resursas. Tai reiškia, kad būstas prie vandens visuomet išliks išskirtinis, o tokios vietovės – labiau paklausios. „Be to, prestižiniuose projektuose prie vandens dažniau investuojama į kokybiškesnes architektūrines ir infrastruktūrines detales, kurios ne tik didina gyventojų komfortą, bet ir užtikrina didesnę ilgalaikę grąžą“, – priduria E. Mesengiser-Garber.
Emocinė nauda – dar vienas veiksnys, prisidedantis prie NT vertės augimo. Jūrų biologas Wallace‘as J. Nicholsas savo knygoje „Blue Mind“ analizuoja naujausius mokslinius tyrimus, rodančius, kaip vandens telkiniai sukelia meditacinę būseną, padedančią mažinti stresą, gerinti miego kokybę ir didinti bendrą pasitenkinimą gyvenimu.
„Gyvename vis greitėjančiame pasaulyje, kur kasdienės įtampos tampa norma. Galimybė per kelias minutes atsidurti prie vandens – tai realus būdas sumažinti stresą, sulėtinti tempą ir pailsėti“, – sako E. Mesengiser-Garber.
Įtakos turi ir sukuriama aplinka
Dar daugiau vertės būstams prie vandens telkinių prideda rekreacinės galimybės: plaukiojimas, irklavimas, pasivaikščiojimai palei krantą ar tiesiog ramus poilsis prie vandens – visa tai tampa natūralia gyvenimo dalimi gyventojams, kurie renkasi būstą su priėjimu prie natūralių vandens telkinių. „Porto Franko“, kurį vysto UAB RINVEST, besikuriantis prie Buivydiškių tvenkinių Vilniuje, yra pavyzdys, kaip vandens telkinys gali tapti ne tik foniniu elementu, bet ir svarbia gyvenamosios aplinkos dalimi.
„Nenorime tiesiog pastatyti kvartalo prie vandens – mūsų tikslas sukurti erdvę, kur žmonės galėtų maksimaliai išnaudoti gamtos privalumus. Todėl čia bus ne tik pasivaikščiojimų takai ir poilsio zonos, bet ir galimybė leisti laiką ant vandens – planuojamos mažosios valčių prieplaukos, teniso kortai, žaidimų aikštelės, įkvėptos pajūrio tematikos“, – pasakoja UAB RINVEST pardavimų komandos „RED M“ direktorė.
Vis dėlto būsto plėtra prie vandens neretai susiduria ir su infrastruktūriniais iššūkiais, kurie dar labiau riboja pasiūlą ir gali kilstelėti statybų kainą. Pavyzdžiui, geotechniniai sunkumai, tokie kaip nestabilus upių dumblas ar nusėdantys šlaitai, reikalauja specialių pamatų sprendimų. Be to, griežti aplinkosauginiai ir reguliaciniai apribojimai riboja statybų mastą, nustato atstumus iki vandens ir reikalauja specialių poveikio aplinkai mažinimo priemonių.
„Savivaldybių planavimo gairės dažnai numato, kad pakrantės turi išlikti prieinamos visiems, tad NT plėtotojai turi ieškoti būdų, kaip suderinti privačias ir viešąsias erdves. „Porto Franko“ atveju siekiame natūralaus balanso – nors pakrantė išliks atvira visiems, tačiau tik kvartalo gyventojai turės prieigą prie visų kitų patogumų ir pramogų bei iš tikrųjų galės sakyti, kad gyvena vandens pakrantėje“, – pabrėžia E. Mesengiser-Garber.
