Ieškodami svajonių namų, žmonės dažniausiai atsižvelgia į svarbiausius aspektus – plotą, kainą, vietą ir išplanavimą. Nors tai yra itin svarbios savybės, nekilnojamo turto ekspertai vieną jų vertina labiau nei kitas. Investicija į išskirtinę būsto lokaciją gali atnešti ne tik finansinę, bet ir emocinę grąžą.
Vilniaus miestas per pastaruosius metus demonstruoja didžiausią būsto paklausos augimą. Gyvenamojo projekto ir konkretaus būsto vertei įtaką daro daug veiksnių – lokacija, susisiekimo ir socialinė infrastruktūra, kaina bei įrengimo kokybė. Tačiau naujausi mokslininkų tyrimai iškelia dar vieną aspektą – būsto vertę pakelia šalia esanti gamta, ypač vandens telkiniai.
„JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad būstai prie vandens telkinių yra 20–45 proc. brangesni. Didžiausią vertę turi namai prie jūros, tačiau ir ežerų ar upių pakrantės būstų kainas pakelia apie 20–25 proc. Nors neturime konkrečių duomenų, pastebime, kad šį tendencija atkeliauja ir į Lietuvą, neretai projektai prie vandens telkinių susilaukia didesnio pirkėjų dėmesio“, – pasakoja nekilnojamojo turto (NT) rinkodaros ir pardavimų įmonės „RED M” direktorė Elina Mesengiser-Garber
Skirtingai nei nauji daugiabučių kvartalai, kurie gali būti statomi praktiškai bet kur, natūralios vandens pakrantės yra ribotas resursas. Būstas prie vandens skiriasi nuo įprasto, o tokios vietovės – labiau paklausios.
Naujausi duomenys rodo, kad naujų ir patrauklių lokacijų būsto kainos Vilniuje auga žymiai sparčiau: naujos statybos objektai per pastaruosius metus pabrango vidutiniškai 5,4 proc., kai tuo tarpu senos statybos – tik 2,3 proc.
Lokacijos, kurios siūlo kažką išskirtinio – gamtą, panoramą ar vandens artumą išsiskiria kainų augimo tempu. Toks būstas yra ne tik gyvenimo būdo pasirinkimas, bet ir ilgalaikė investicija. Pakrantės vertė laikui bėgant tik auga, nes jos negalima nei sumažinti, nei praplėsti. Net ir rinkos nuosmukio metu tokios vietos išlaiko savo patrauklumą ir kainą,“ – sako E. Mesengiser-Garber.
Gyvenimas šalia vandens atneša ne tik finansinę, bet ir emocinę grąžą. Mokslininkų tyrimai rodo, kad buvimas prie ežero, upės ar jūros teigiamai veikia ne tik psichologinę būklę, bet ir fizinę sveikatą.
Jūrų biologas Wallace‘as J. Nicholsas savo knygoje „Blue Mind“ analizuoja naujausius tyrimus, kurie parodo, kad vandens telkiniai sukelia unikalią meditacinę būseną. Ji mažina streso hormono kortizolio lygį, gerina miego kokybę ir net skatina kūrybiškumą.
„Gyvename vis greitesniu ritmu ir kasdienė įtampa tampa norma. Galimybė per kelias minutes atsidurti prie vandens – tai realus būdas sumažinti stresą, sulėtinti tempą ir pailsėti. Ne kartą sulaukėme atsiliepimų iš klientų, kad gyvenimas matant vandenį ar galimybė pasivaikščioti prie telkinių ramina nervų sistema ir net balansuoja psichologinę būseną“, – sako ekspertė.
E. Mesengiser-Garber sako, kad įmonės pardavimų duomenys tik patvirtina, jog būstas prie gamtos ir vandens Vilniuje tampa vis labiau geidžiamu objektu.
„Vystydami naujus projektus, pastebime, kad vilniečiai gręžiasi į gamtą ir ieško ramaus prieglobsčio nenutolus nuo miesto. Rasti būstą prie vandens telkinio Vilniuje yra sudėtinga, nes pasiūla gana maža – tokie būstai greit nuperkami.
Tai patvirtina ir „Porto Franko“ projekto, vystomo prie Buivydiškių tvenkinių bei „Riverland“ Neries krantinėje, pardavimų tendencijos – iš pradžių pirkėjai rinkosi erdvesnius, daugiau kainuojančius butus su vaizdu į vandens telkinius, medžių masyvą. Toks pasirinkimas išsiskiria iš įprastos rinkos praktikos, kai greičiausiai parduodami pigesni arba vidutinės kainos būstai”, – sako E. Mesengiser-Garber.
Pasak ekspertės, savivaldybių planavimo gairės dažnai numato, kad pakrantės turi išlikti prieinamos visiems, todėl plėtotojai turi ieškoti būdų, kaip suderinti privačias ir viešąsias erdves: „Porto Franko“ projekto atveju siekiame balanso – pakrantė bus atvira visiems, tačiau tik gyventojai turės prieigą prie lauko pramogų ir privačių sporto aikštelių“.
