Vis dažniau pabrėžiama kasdienio kontakto su gamta nauda emocinei sveikatai atsispindi gyventojų įpročiuose – žmonės nuolat ieško būdų daugiau laiko praleisti gryname ore net ir gyvendami mieste. Dėl šios priežasties balkonai ir terasos pamažu praranda anksčiau turėtą pagalbinės erdvės vaidmenį ir tampa pilnaverte namų dalimi, skirta poilsiui, darbui ar kasdienėms akimirkoms lauke. Tačiau tam, kad ši erdvė iš tiesų kurtų komfortą ir padėtų atsitraukti nuo miesto ritmo, svarbu išvengti dažnų jos įrengimo klaidų.
„Balkonų paskirtis per šimtmečius ne kartą keitėsi. Renesanso laikotarpiu jie buvo statuso simbolis, vėliau tapo erdve gauti daugiau šviesos ir oro, o XX amžiuje, ypač daugiabučiuose, dažnai virto daiktų sandėliavimo vieta. Šiandien stebime dar vieną pokytį – augant gyvenimo kokybės svarbai, balkonas vėl tampa aktyvia kasdienio gyvenimo dalimi. Tik dabar jis skirtas ne reprezentacijai, o poilsiui, darbui ir galimybei kasdien palaikyti ryšį su aplinka“, – sako nekilnojamojo turto projektų kūrėjų įmonės „NTligence“ interjero dizainerė Renata Lekavičienė.
Anot jos, būtent todėl lauko erdvės šiandien tampa vienu svarbiausių kriterijų renkantis būstą. Pirkėjai vis dažniau vertina ne tik buto plotą, bet ir tai, ar balkone galima patogiai įsirengti poilsio zoną, ar jis suteikia privatumo, kiek gauna natūralios šviesos ir kokį ryšį su aplinka leidžia kurti.
Ši tendencija ypač ryški projektuose, vystomuose šalia žaliųjų erdvių ar vandens telkinių. Tokiose vietose balkonas tampa natūraliu tarpininku tarp namų ir aplinkos, leidžiančiu kasdien mėgautis vaizdais bei gamtos artumu neišvykstant iš miesto.
Pasak R. Lekavičienės, viena dažniausių klaidų įrengiant balkoną – jos pavertimas sandėliavimo vieta ir erdvės potencialo neišnaudojimas.
„Didžiausia estetinė ir funkcinė klaida – kai balkonai užpildomi nereikalingais daiktais, uždengiami šiaudų tvorelėmis ar dirbtinių augalų imitacijomis. Tokie sprendimai vizualiai apkrauna erdvę ir mažina jos jaukumą. Be to, lauko erdvėms būtina rinktis medžiagas, atsparias šalčiui, drėgmei ir UV spinduliams. Priešingu atveju jos greitai praranda estetinę išvaizdą“, – sako dizainerė.
Anot jos, balkono funkcija šiandien neapsiriboja vien estetika. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip gyvenamoji aplinka veikia žmogaus emocinę savijautą ir kasdienio gyvenimo kokybę.
„Net ir nedidelė lauko erdvė gali tapti vieta trumpam atsitraukti nuo ekranų, miesto triukšmo ar kasdienių įtampų. Todėl svarbu, kad balkonas būtų ne sandėliukas, o erdvė, kurioje norisi būti“, – teigia R. Lekavičienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) remiamos ekspertų grupės atliktos sisteminės apžvalgos parodė nuoseklų teigiamą ryšį tarp žaliųjų ir mėlynųjų erdvių (parkų, medžių, vandens telkinių) bei žmonių psichologinės savijautos. Tyrėjai pabrėžia, kad reguliarus kontaktas su gamtine aplinka siejamas su mažesniu streso lygiu, geresne emocine būkle ir didesniu bendru gyvenimo kokybės vertinimu.
Pasak dizainerės, keičiantis gyventojų lūkesčiams, keičiasi ir požiūris į lauko erdves. Šiandien vertinamas ne pats balkono faktas, o tai, kiek jis prisideda prie kasdienio gyvenimo kokybės.
„Naujos statybos projektuose balkonas tampa nebe formaliu priedu prie būsto, o viena iš jo funkcinių zonų. Gyventojams svarbu, kad lauko erdvėje būtų galima ne tik pastatyti kėdę ar vazoną, bet ir patogiai leisti laiką. Todėl vis didesnę reikšmę įgauna balkonų plotis, privatumas, orientacija ir galimybė juos pritaikyti skirtingiems poreikiams“, – teigia R. Lekavičienė.
Būtent dėl to projektuojant būstus vis dažniau numatomos erdvesnės lauko zonos, platesni balkonai bei daugiau privatumo suteikiantys sprendimai.
Į šiuos principus orientuojasi ir kai kurie nauji gyvenamųjų namų projektai. Vienas jų – Justiniškėse vystomas „Porto Franko“, kuriame balkonai projektuojami kaip natūrali gyvenamosios erdvės tąsa. Čia balkonų plotis siekia net 1,6 metro, todėl gyventojai gali patogiai įsirengti ne tik poilsio, bet ir valgymo ar darbo zonas lauke.
Pasak R. Lekavičienės, balkoną verta planuoti pagal jo dydį ir vietą.
„Jei balkonas siauras ir ilgas, geriau rinktis sulankstomus baldus bei vertikalų apželdinimą. Kvadratinės formos balkonuose galima formuoti nedidelę poilsio zoną su dviem kėdėmis ir staliuku. O erdvesniuose balkonuose atsiranda vietos ne tik poilsiui, bet ir lauko darbo vietai ar valgomojo zonai“, – sako ji.
Pietinėje pusėje esantys balkonai vasarą gali stipriai įkaisti, todėl verta numatyti pavėsį suteikiančius augalus, markizes ar skėčius. Tuo tarpu šiaurinėje pusėje svarbiau pasirūpinti jaukiu apšvietimu ir drėgmei atsparesniais augalais. Tačiau specialistė rekomenduoja balkoną planuoti ne vien vasaros sezonui.
„Dažnai lauko erdvės naudojamos tik kelis šiltuosius mėnesius, nors tinkamai parinktas apšvietimas, tekstilė ir šalčiui atsparūs augalai leidžia balkonu ar terasa mėgautis ir rudenį ar ankstyvą pavasarį. Tokiu atveju erdvė tampa tikru būsto tęsiniu visus metus“, – sako R. Lekavičienė.
